neišvogęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvogęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvogęs, mot. g. neišvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogęs	neišvogę	neišvogusi, neišvogus	neišvogusios	-	neišvogę
kilm.	neišvogusio	neišvogusių	neišvogusios	neišvogusių	-	-
naud.	neišvogusiam	neišvogusiems	neišvogusiai	neišvogusioms	-	-
gal.	neišvogusį	neišvogusius	neišvogusią	neišvogusias	-	-
įnag.	neišvogusiu	neišvogusiais	neišvogusia	neišvogusiomis	-	-
viet.	neišvogusiame	neišvogusiuose	neišvogusioje	neišvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogusysis	neišvogusieji	neišvogusioji	neišvogusiosios	-	-
kilm.	neišvogusiojo	neišvogusiųjų	neišvogusiosios	neišvogusiųjų	-	-
naud.	neišvogusiajam	neišvogusiesiems	neišvogusiajai	neišvogusiosioms	-	-
gal.	neišvogusįjį	neišvogusiuosius	neišvogusiąją	neišvogusiąsias	-	-
įnag.	neišvogusiuoju	neišvogusiaisiais	neišvogusiąja	neišvogusiosiomis	-	-
viet.	neišvogusiajame	neišvogusiuosiuose	neišvogusiojoje	neišvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišvogusi.
• Skiemenys: ne-iš-vo-gęs

neišvogęs

1. tas, kuris neišvogė

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neišvogęs: bendrai

išvogęs (lt)

Vertimai

  neišvogęs: bendrai

---