Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesuvokti, nesuvokia, nesuvokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nesuvokiu
|
nesuvokiau
|
nesuvokdavau
|
nesuvoksiu
|
tu
|
nesuvoki
|
nesuvokei
|
nesuvokdavai
|
nesuvoksi
|
jis, ji
|
nesuvokia
|
nesuvokė
|
nesuvokdavo
|
nesuvoks
|
mes
|
nesuvokiame, nesuvokiam
|
nesuvokėme, nesuvokėm
|
nesuvokdavome, nesuvokdavom
|
nesuvoksime, nesuvoksim
|
jūs
|
nesuvokiate, nesuvokiat
|
nesuvokėte, nesuvokėt
|
nesuvokdavote, nesuvokdavot
|
nesuvoksite, nesuvoksit
|
jie, jos
|
nesuvokia
|
nesuvokė
|
nesuvokdavo
|
nesuvoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nesuvokčiau
|
nesuvoktumėme, nesuvoktumėm, nesuvoktume
|
2 asm.
|
nesuvoktumei, nesuvoktum
|
nesuvoktumėte, nesuvoktumėt
|
3 asm.
|
nesuvoktų
|
nesuvoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nesuvokime, nesuvokim
|
2 asm.
|
nesuvoki, nesuvok
|
nesuvokite, nesuvokit
|
3 asm.
|
tenesuvokia, tenesuvokie
|
tenesuvokia, tenesuvokie
|
nesuvoktų
<= ne- + suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė
nesuvoktų
- tas, kurį nesuvokė
<= nesuvokti, nesuvokia, nesuvokė <= ne- + suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė
nesuvoktų (tarm.| ryt.)
<= nesuvokti, nesuvokia, nesuvokė <= ne- + suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė