| Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
suvokiu
|
suvokiau
|
suvokdavau
|
suvoksiu
|
| tu
|
suvoki
|
suvokei
|
suvokdavai
|
suvoksi
|
| jis, ji
|
suvokia
|
suvokė
|
suvokdavo
|
suvoks
|
| mes
|
suvokiame,
suvokiam
|
suvokėme,
suvokėm
|
suvokdavome,
suvokdavom
|
suvoksime,
suvoksim
|
| jūs
|
suvokiate,
suvokiat
|
suvokėte,
suvokėt
|
suvokdavote,
suvokdavot
|
suvoksite,
suvoksit
|
| jie, jos
|
suvokia
|
suvokė
|
suvokdavo
|
suvoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
suvokčiau
|
suvoktumėme,
suvoktumėm,
suvoktume
|
| 2 asm.
|
suvoktumei,
suvoktum
|
suvoktumėte,
suvoktumėt
|
| 3 asm.
|
suvoktų
|
suvoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
suvokime,
suvokim
|
| 2 asm.
|
suvoki,
suvok
|
suvokite,
suvokit
|
| 3 asm.
|
tesuvokia,
tesuvokie
|
tesuvokia,
tesuvokie
|
suvoktų
<= su- + vokti, vokia, vokė
suvoktų
- tas, kurį suvokė
<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė
suvoktų (tarm.| ryt.)
<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė
