suvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvokti, suvokia, suvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvokiu	suvokiau	suvokdavau	suvoksiu
tu	suvoki	suvokei	suvokdavai	suvoksi
jis, ji	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
mes	suvokiame, suvokiam	suvokėme, suvokėm	suvokdavome, suvokdavom	suvoksime, suvoksim
jūs	suvokiate, suvokiat	suvokėte, suvokėt	suvokdavote, suvokdavot	suvoksite, suvoksit
jie, jos	suvokia	suvokė	suvokdavo	suvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvokčiau		suvoktumėme, suvoktumėm, suvoktume
2 asm.	suvoktumei, suvoktum		suvoktumėte, suvoktumėt
3 asm.	suvoktų		suvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvokia, tesuvokie		tesuvokia, tesuvokie

• žr. pagr. f. suvokti, suvokia, suvokė
• Skiemenys: su-vo-ki-me

suvokime

Etimologija

<= su- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

suvokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suvokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokimas	suvokimai
kilm.	suvokimo	suvokimų
naud.	suvokimui	suvokimams
gal.	suvokimą	suvokimus
įnag.	suvokimu	suvokimais
viet.	suvokime	suvokimuose
šauksm.	suvokime	suvokimai

• Skiemenys: su-vo-ki-me
• žr. pagr. f. suvokimas

suvokime

1. žr. veiksmas suvokti

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

suvokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvogti, suvagia, suvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvagiu	suvogiau	suvogdavau	suvogsiu
tu	suvagi	suvogei	suvogdavai	suvogsi
jis, ji	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
mes	suvagiame, suvagiam	suvogėme, suvogėm	suvogdavome, suvogdavom	suvogsime, suvogsim
jūs	suvagiate, suvagiat	suvogėte, suvogėt	suvogdavote, suvogdavot	suvogsite, suvogsit
jie, jos	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvogčiau		suvogtumėme, suvogtumėm, suvogtume
2 asm.	suvogtumei, suvogtum		suvogtumėte, suvogtumėt
3 asm.	suvogtų		suvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvagia, tesuvagie		tesuvagia, tesuvagie

• žr. pagr. f. suvogti, suvagia, suvogė
• Skiemenys: su-vo-ki-me

suvokime

Etimologija

<= su- + vogti, vagia, vogė

---