suvogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvogė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvogti, suvagia, suvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvagiu	suvogiau	suvogdavau	suvogsiu
tu	suvagi	suvogei	suvogdavai	suvogsi
jis, ji	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
mes	suvagiame, suvagiam	suvogėme, suvogėm	suvogdavome, suvogdavom	suvogsime, suvogsim
jūs	suvagiate, suvagiat	suvogėte, suvogėt	suvogdavote, suvogdavot	suvogsite, suvogsit
jie, jos	suvagia	suvogė	suvogdavo	suvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvogčiau		suvogtumėme, suvogtumėm, suvogtume
2 asm.	suvogtumei, suvogtum		suvogtumėte, suvogtumėt
3 asm.	suvogtų		suvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvokime, suvokim
2 asm.	suvoki, suvok		suvokite, suvokit
3 asm.	tesuvagia, tesuvagie		tesuvagia, tesuvagie

• žr. pagr. f. suvogti, suvagia, suvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvagiąs, suvagiantis, suvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvogęs, suvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvogdavęs, suvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvogsiąs, suvogsiantis, suvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvagiamas, suvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvogtas, suvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvogsimas, suvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: suvogtinas, suvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: suvagiant, suvogus, suvogdavus, suvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: suvogdamas, suvogdama.
• taip pat žr. bdn.: suvogte, suvogtinai.
• Skiemenys: su-vo-gė

suvogė

1. vagiant sukaupti:
   • Daug turto suvogė.
2. vagiant nurinkti (iš visur, visų):
   • Sùvogė naktim tuos lavonus, o tai būt išvežę miestan.
3. juokaujant paimti, nusinešti:
   • Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse).
4. išvogti (ppr. daugeliui vagiant):
   • Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsime šieno.
5. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti:
   • Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau.

Etimologija

<= su- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    suvogė: bendrai

nesuvogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    suvogė: Išvestiniai žodžiai

nesuvogti (lt) (neig. )

suvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  suvogė: bendrai

---