pravokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pravokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pravokti, pravokia, pravokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pravokiu	pravokiau	pravokdavau	pravoksiu
tu	pravoki	pravokei	pravokdavai	pravoksi
jis, ji	pravokia	pravokė	pravokdavo	pravoks
mes	pravokiame, pravokiam	pravokėme, pravokėm	pravokdavome, pravokdavom	pravoksime, pravoksim
jūs	pravokiate, pravokiat	pravokėte, pravokėt	pravokdavote, pravokdavot	pravoksite, pravoksit
jie, jos	pravokia	pravokė	pravokdavo	pravoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pravokčiau		pravoktumėme, pravoktumėm, pravoktume
2 asm.	pravoktumei, pravoktum		pravoktumėte, pravoktumėt
3 asm.	pravoktų		pravoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pravokime, pravokim
2 asm.	pravoki, pravok		pravokite, pravokit
3 asm.	tepravokia, tepravokie		tepravokia, tepravokie

• žr. pagr. f. pravokti, pravokia, pravokė
• Skiemenys: pra-vo-ki-me

pravokime

Etimologija

<= pra- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

pravokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokimas	pravokimai
kilm.	pravokimo	pravokimų
naud.	pravokimui	pravokimams
gal.	pravokimą	pravokimus
įnag.	pravokimu	pravokimais
viet.	pravokime	pravokimuose
šauksm.	pravokime	pravokimai

• Skiemenys: pra-vo-ki-me
• žr. pagr. f. pravokimas

pravokime

1. žr. veiksmas pravokti

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

pravokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pravogti, pravagia, pravogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pravagiu	pravogiau	pravogdavau	pravogsiu
tu	pravagi	pravogei	pravogdavai	pravogsi
jis, ji	pravagia	pravogė	pravogdavo	pravogs
mes	pravagiame, pravagiam	pravogėme, pravogėm	pravogdavome, pravogdavom	pravogsime, pravogsim
jūs	pravagiate, pravagiat	pravogėte, pravogėt	pravogdavote, pravogdavot	pravogsite, pravogsit
jie, jos	pravagia	pravogė	pravogdavo	pravogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pravogčiau		pravogtumėme, pravogtumėm, pravogtume
2 asm.	pravogtumei, pravogtum		pravogtumėte, pravogtumėt
3 asm.	pravogtų		pravogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pravokime, pravokim
2 asm.	pravoki, pravok		pravokite, pravokit
3 asm.	tepravagia, tepravagie		tepravagia, tepravagie

• žr. pagr. f. pravogti, pravagia, pravogė
• Skiemenys: pra-vo-ki-me

pravokime

Etimologija

<= pra- + vogti, vagia, vogė

---