Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįsigalvoju
|
neįsigalvojau
|
neįsigalvodavau
|
neįsigalvosiu
|
tu
|
neįsigalvoji
|
neįsigalvojai
|
neįsigalvodavai
|
neįsigalvosi
|
jis, ji
|
neįsigalvoja
|
neįsigalvojo
|
neįsigalvodavo
|
neįsigalvos
|
mes
|
neįsigalvojame, neįsigalvojam
|
neįsigalvojome, neįsigalvojom
|
neįsigalvodavome, neįsigalvodavom
|
neįsigalvosime, neįsigalvosim
|
jūs
|
neįsigalvojate, neįsigalvojat
|
neįsigalvojote, neįsigalvojot
|
neįsigalvodavote, neįsigalvodavot
|
neįsigalvosite, neįsigalvosit
|
jie, jos
|
neįsigalvoja
|
neįsigalvojo
|
neįsigalvodavo
|
neįsigalvos
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįsigalvočiau
|
neįsigalvotumėme, neįsigalvotumėm, neįsigalvotume
|
2 asm.
|
neįsigalvotumei, neįsigalvotum
|
neįsigalvotumėte, neįsigalvotumėt
|
3 asm.
|
neįsigalvotų
|
neįsigalvotų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįsigalvokime, neįsigalvokim
|
2 asm.
|
neįsigalvoki, neįsigalvok
|
neįsigalvokite, neįsigalvokit
|
3 asm.
|
teneįsigalvoja, teneįsigalvojie
|
teneįsigalvoja, teneįsigalvojie
|
teneįsigalvojie
<= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo