neįsigalvotų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsigalvotų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsigalvoju	neįsigalvojau	neįsigalvodavau	neįsigalvosiu
tu	neįsigalvoji	neįsigalvojai	neįsigalvodavai	neįsigalvosi
jis, ji	neįsigalvoja	neįsigalvojo	neįsigalvodavo	neįsigalvos
mes	neįsigalvojame, neįsigalvojam	neįsigalvojome, neįsigalvojom	neįsigalvodavome, neįsigalvodavom	neįsigalvosime, neįsigalvosim
jūs	neįsigalvojate, neįsigalvojat	neįsigalvojote, neįsigalvojot	neįsigalvodavote, neįsigalvodavot	neįsigalvosite, neįsigalvosit
jie, jos	neįsigalvoja	neįsigalvojo	neįsigalvodavo	neįsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsigalvočiau		neįsigalvotumėme, neįsigalvotumėm, neįsigalvotume
2 asm.	neįsigalvotumei, neįsigalvotum		neįsigalvotumėte, neįsigalvotumėt
3 asm.	neįsigalvotų		neįsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsigalvokime, neįsigalvokim
2 asm.	neįsigalvoki, neįsigalvok		neįsigalvokite, neįsigalvokit
3 asm.	teneįsigalvoja, teneįsigalvojie		teneįsigalvoja, teneįsigalvojie

• žr. pagr. f. neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-tų

neįsigalvotų

Etimologija

<= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---

Dalyvis

neįsigalvotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvotas, mot. g. neįsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotas	neįsigalvoti	neįsigalvota	neįsigalvotos	neįsigalvota	-
kilm.	neįsigalvoto	neįsigalvotų	neįsigalvotos	neįsigalvotų	-	-
naud.	neįsigalvotam	neįsigalvotiems	neįsigalvotai	neįsigalvotoms	-	-
gal.	neįsigalvotą	neįsigalvotus	neįsigalvotą	neįsigalvotas	-	-
įnag.	neįsigalvotu	neįsigalvotais	neįsigalvota	neįsigalvotomis	-	-
viet.	neįsigalvotame	neįsigalvotuose	neįsigalvotoje	neįsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotasis	neįsigalvotieji	neįsigalvotoji	neįsigalvotosios	-	-
kilm.	neįsigalvotojo	neįsigalvotųjų	neįsigalvotosios	neįsigalvotųjų	-	-
naud.	neįsigalvotajam	neįsigalvotiesiems	neįsigalvotajai	neįsigalvotosioms	-	-
gal.	neįsigalvotąjį	neįsigalvotuosius	neįsigalvotąją	neįsigalvotąsias	-	-
įnag.	neįsigalvotuoju	neįsigalvotaisiais	neįsigalvotąja	neįsigalvotosiomis	-	-
viet.	neįsigalvotajame	neįsigalvotuosiuose	neįsigalvotojoje	neįsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvotas, mot. g. neįsigalvota.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-tų

neįsigalvotų

1. tas, kurį neįsigalvojo

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-tų

neįsigalvotų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    neįsigalvotų: bendrai

įsigalvotų (lt)

Vertimai

  neįsigalvotų: bendrai

---