| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsigalvoju
|
neįsigalvojau
|
neįsigalvodavau
|
neįsigalvosiu
|
| tu
|
neįsigalvoji
|
neįsigalvojai
|
neįsigalvodavai
|
neįsigalvosi
|
| jis, ji
|
neįsigalvoja
|
neįsigalvojo
|
neįsigalvodavo
|
neįsigalvos
|
| mes
|
neįsigalvojame,
neįsigalvojam
|
neįsigalvojome,
neįsigalvojom
|
neįsigalvodavome,
neįsigalvodavom
|
neįsigalvosime,
neįsigalvosim
|
| jūs
|
neįsigalvojate,
neįsigalvojat
|
neįsigalvojote,
neįsigalvojot
|
neįsigalvodavote,
neįsigalvodavot
|
neįsigalvosite,
neįsigalvosit
|
| jie, jos
|
neįsigalvoja
|
neįsigalvojo
|
neįsigalvodavo
|
neįsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsigalvočiau
|
neįsigalvotumėme,
neįsigalvotumėm,
neįsigalvotume
|
| 2 asm.
|
neįsigalvotumei,
neįsigalvotum
|
neįsigalvotumėte,
neįsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
neįsigalvotų
|
neįsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsigalvokime,
neįsigalvokim
|
| 2 asm.
|
neįsigalvoki,
neįsigalvok
|
neįsigalvokite,
neįsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teneįsigalvoja,
teneįsigalvojie
|
teneįsigalvoja,
teneįsigalvojie
|
neįsigalvotumėme
<= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
