| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užmokėti, užmoka, užmokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užmoku
|
užmokėjau
|
užmokėdavau
|
užmokėsiu
|
| tu
|
užmoki
|
užmokėjai
|
užmokėdavai
|
užmokėsi
|
| jis, ji
|
užmoka
|
užmokėjo
|
užmokėdavo
|
užmokės
|
| mes
|
užmokame,
užmokam
|
užmokėjome,
užmokėjom
|
užmokėdavome,
užmokėdavom
|
užmokėsime,
užmokėsim
|
| jūs
|
užmokate,
užmokat
|
užmokėjote,
užmokėjot
|
užmokėdavote,
užmokėdavot
|
užmokėsite,
užmokėsit
|
| jie, jos
|
užmoka
|
užmokėjo
|
užmokėdavo
|
užmokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užmokėčiau
|
užmokėtumėme,
užmokėtumėm,
užmokėtume
|
| 2 asm.
|
užmokėtumei,
užmokėtum
|
užmokėtumėte,
užmokėtumėt
|
| 3 asm.
|
užmokėtų
|
užmokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užmokėkime,
užmokėkim
|
| 2 asm.
|
užmokėki,
užmokėk
|
užmokėkite,
užmokėkit
|
| 3 asm.
|
teužmoka,
teužmokie
|
teužmoka,
teužmokie
|
užmokėtume
<= už- + mokėti, moka, mokėjo
