Veiksmažodis; pagrindinės formos: užmokėti, užmoka, užmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
užmoku
|
užmokėjau
|
užmokėdavau
|
užmokėsiu
|
tu
|
užmoki
|
užmokėjai
|
užmokėdavai
|
užmokėsi
|
jis, ji
|
užmoka
|
užmokėjo
|
užmokėdavo
|
užmokės
|
mes
|
užmokame, užmokam
|
užmokėjome, užmokėjom
|
užmokėdavome, užmokėdavom
|
užmokėsime, užmokėsim
|
jūs
|
užmokate, užmokat
|
užmokėjote, užmokėjot
|
užmokėdavote, užmokėdavot
|
užmokėsite, užmokėsit
|
jie, jos
|
užmoka
|
užmokėjo
|
užmokėdavo
|
užmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
užmokėčiau
|
užmokėtumėme, užmokėtumėm, užmokėtume
|
2 asm.
|
užmokėtumei, užmokėtum
|
užmokėtumėte, užmokėtumėt
|
3 asm.
|
užmokėtų
|
užmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
užmokėkime, užmokėkim
|
2 asm.
|
užmokėki, užmokėk
|
užmokėkite, užmokėkit
|
3 asm.
|
teužmoka, teužmokie
|
teužmoka, teužmokie
|
užmokėtų
<= už- + mokėti, moka, mokėjo
užmokėtų
- tas, kurį užmokėjo
<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo
užmokėtų (tarm.| ryt.)
<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo