| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsivaišinu
|
įsivaišinau
|
įsivaišindavau
|
įsivaišinsiu
|
| tu
|
įsivaišini
|
įsivaišinai
|
įsivaišindavai
|
įsivaišinsi
|
| jis, ji
|
įsivaišina
|
įsivaišino
|
įsivaišindavo
|
įsivaišins
|
| mes
|
įsivaišiname,
įsivaišinam
|
įsivaišinome,
įsivaišinom
|
įsivaišindavome,
įsivaišindavom
|
įsivaišinsime,
įsivaišinsim
|
| jūs
|
įsivaišinate,
įsivaišinat
|
įsivaišinote,
įsivaišinot
|
įsivaišindavote,
įsivaišindavot
|
įsivaišinsite,
įsivaišinsit
|
| jie, jos
|
įsivaišina
|
įsivaišino
|
įsivaišindavo
|
įsivaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsivaišinčiau
|
įsivaišintumėme,
įsivaišintumėm,
įsivaišintume
|
| 2 asm.
|
įsivaišintumei,
įsivaišintum
|
įsivaišintumėte,
įsivaišintumėt
|
| 3 asm.
|
įsivaišintų
|
įsivaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsivaišinkime,
įsivaišinkim
|
| 2 asm.
|
įsivaišinki,
įsivaišink
|
įsivaišinkite,
įsivaišinkit
|
| 3 asm.
|
teįsivaišina,
teįsivaišinie
|
teįsivaišina,
teįsivaišinie
|
įsivaišintumėme
<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino
Lietuvių kalba
taisyti
Lietuvių kalba
taisyti