atvogė
Veiksmažodis
taisyti
atvogė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atvagiąs, atvagiantis, atvagianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atvogęs, atvogusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atvogdavęs, atvogdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atvogsiąs, atvogsiantis, atvogsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atvagiamas, atvagiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atvogtas, atvogta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atvogsimas, atvogsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: atvogtinas, atvogtina.
- taip pat žr. pdlv.: atvagiant, atvogus, atvogdavus, atvogsiant.
- taip pat žr. psdlv.: atvogdamas, atvogdama.
- taip pat žr. bdn.: atvogte, atvogtinai.
- Skiemenys: at-vo-gė
- slapta atsiimti pavogtą daiktą:
- Vogtinai atvogiau malkas.
- slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų):
- Bernukai àtvogė ją (jaunąją).
- slapta atsiimti jau atiduotą daiktą:
- Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atvogė.
- pavogti:
- Àtvogiau nuog jų raktą ir įėjau.
- pagrobti (žmogų):
- Ragana iš jos àtvogė vaiką ir atdavė savo dukteriai.
Etimologija
taisyti
Antonimai
taisytiIšvestiniai žodžiai
taisytiVertimai
taisyti atvogė: bendrai