davokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

davokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: davokti, davokia, davokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	davokiu	davokiau	davokdavau	davoksiu
tu	davoki	davokei	davokdavai	davoksi
jis, ji	davokia	davokė	davokdavo	davoks
mes	davokiame, davokiam	davokėme, davokėm	davokdavome, davokdavom	davoksime, davoksim
jūs	davokiate, davokiat	davokėte, davokėt	davokdavote, davokdavot	davoksite, davoksit
jie, jos	davokia	davokė	davokdavo	davoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	davokčiau		davoktumėme, davoktumėm, davoktume
2 asm.	davoktumei, davoktum		davoktumėte, davoktumėt
3 asm.	davoktų		davoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		davokime, davokim
2 asm.	davoki, davok		davokite, davokit
3 asm.	tedavokia, tedavokie		tedavokia, tedavokie

• žr. pagr. f. davokti, davokia, davokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: davokiąs, davokiantis, davokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: davokęs, davokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: davokdavęs, davokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: davoksiąs, davoksiantis, davoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: davokiamas, davokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: davoktas, davokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: davoksimas, davoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: davoktinas, davoktina.
• taip pat žr. pdlv.: davokiant, davokus, davokdavus, davoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: davokdamas, davokdama.
• taip pat žr. bdn.: davokte, davoktinai.
• Skiemenys: da-vok-ti

davokti (nevart.)

1. suprasti:
   • Daug neaiškinsu, davoksit.

Etimologija

<= da- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    davokti: bendrai

suprasti (lt)

Antonimai

    davokti: bendrai

nedavokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    davokti: Išvestiniai žodžiai

davokimas (lt) (vyr. g.)

nedavokti (lt) (neig. )

Vertimai

  davokti: bendrai

---

Dalyvis

davokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. davoktas, mot. g. davokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davoktas	davokti	davokta	davoktos	davokta	-
kilm.	davokto	davoktų	davoktos	davoktų	-	-
naud.	davoktam	davoktiems	davoktai	davoktoms	-	-
gal.	davoktą	davoktus	davoktą	davoktas	-	-
įnag.	davoktu	davoktais	davokta	davoktomis	-	-
viet.	davoktame	davoktuose	davoktoje	davoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davoktasis	davoktieji	davoktoji	davoktosios	-	-
kilm.	davoktojo	davoktųjų	davoktosios	davoktųjų	-	-
naud.	davoktajam	davoktiesiems	davoktajai	davoktosioms	-	-
gal.	davoktąjį	davoktuosius	davoktąją	davoktąsias	-	-
įnag.	davoktuoju	davoktaisiais	davoktąja	davoktosiomis	-	-
viet.	davoktajame	davoktuosiuose	davoktojoje	davoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. davoktas, mot. g. davokta.
• Skiemenys: da-vok-ti

davokti (nevart.)

1. tas, kurį davokė

Etimologija

<= davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

---