Veiksmažodis; pagrindinės formos: išdrįsti, išdrįsta, išdrįso
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išdrįstu
|
išdrįsau
|
išdrįsdavau
|
išdrįsiu
|
tu
|
išdrįsti
|
išdrįsai
|
išdrįsdavai
|
išdrįsi
|
jis, ji
|
išdrįsta
|
išdrįso
|
išdrįsdavo
|
išdrįs
|
mes
|
išdrįstame, išdrįstam
|
išdrįsome, išdrįsom
|
išdrįsdavome, išdrįsdavom
|
išdrįsime, išdrįsim
|
jūs
|
išdrįstate, išdrįstat
|
išdrįsote, išdrįsot
|
išdrįsdavote, išdrįsdavot
|
išdrįsite, išdrįsit
|
jie, jos
|
išdrįsta
|
išdrįso
|
išdrįsdavo
|
išdrįs
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išdrįsčiau
|
išdrįstumėme, išdrįstumėm, išdrįstume
|
2 asm.
|
išdrįstumei, išdrįstum
|
išdrįstumėte, išdrįstumėt
|
3 asm.
|
išdrįstų
|
išdrįstų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išdrįskime, išdrįskim
|
2 asm.
|
išdrįski, išdrįsk
|
išdrįskite, išdrįskit
|
3 asm.
|
teišdrįsta, teišdrįstie
|
teišdrįsta, teišdrįstie
|
išdrįstų
<= iš- + drįsti, drįsta, drįso
išdrįstų
- tas, kurį išdrįso
<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso
išdrįstų (tarm.| ryt.)
<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso