išdrįsti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išdrįsti (vks., pagr. f., bendr., ties. nuos., es. l., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išdrįsti, išdrįsta, išdrįso
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išdrįstu	išdrįsau	išdrįsdavau	išdrįsiu
tu	išdrįsti	išdrįsai	išdrįsdavai	išdrįsi
jis, ji	išdrįsta	išdrįso	išdrįsdavo	išdrįs
mes	išdrįstame, išdrįstam	išdrįsome, išdrįsom	išdrįsdavome, išdrįsdavom	išdrįsime, išdrįsim
jūs	išdrįstate, išdrįstat	išdrįsote, išdrįsot	išdrįsdavote, išdrįsdavot	išdrįsite, išdrįsit
jie, jos	išdrįsta	išdrįso	išdrįsdavo	išdrįs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išdrįsčiau		išdrįstumėme, išdrįstumėm, išdrįstume
2 asm.	išdrįstumei, išdrįstum		išdrįstumėte, išdrįstumėt
3 asm.	išdrįstų		išdrįstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išdrįskime, išdrįskim
2 asm.	išdrįski, išdrįsk		išdrįskite, išdrįskit
3 asm.	teišdrįsta, teišdrįstie		teišdrįsta, teišdrįstie

• žr. pagr. f. išdrįsti, išdrįsta, išdrįso

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išdrįstąs, išdrįstantis, išdrįstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išdrįsęs, išdrįsusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išdrįsdavęs, išdrįsdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išdrįsiąs, išdrįsiantis, išdrįsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išdrįstamas, išdrįstama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išdrįstas, išdrįsta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išdrįsimas, išdrįsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išdrįstinas, išdrįstina.
• taip pat žr. pdlv.: išdrįstant, išdrįsus, išdrįsdavus, išdrįsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išdrįsdamas, išdrįsdama.
• taip pat žr. bdn.: išdrįste, išdrįstinai.
• Skiemenys: iš-drįs-ti

išdrįsti

1. sukaupti drąsos, įsidrąsinti:
   • Išdįsau teisybę į akis pasakyti.
   • Išdįso susikauti su priešu.

Etimologija

<= iš- + drįsti, drįsta, drįso

Sinonimai

    išdrįsti: bendrai

drįsti (lt)

Antonimai

    išdrįsti: bendrai

neišdrįsti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išdrįsti: Išvestiniai žodžiai

išdrįsimas (lt) (vyr. g.)

neišdrįsti (lt) neig.

Vertimai

  išdrįsti: bendrai

---

Dalyvis

išdrįsti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįstas, mot. g. išdrįsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstas	išdrįsti	išdrįsta	išdrįstos	išdrįsta	-
kilm.	išdrįsto	išdrįstų	išdrįstos	išdrįstų	-	-
naud.	išdrįstam	išdrįstiems	išdrįstai	išdrįstoms	-	-
gal.	išdrįstą	išdrįstus	išdrįstą	išdrįstas	-	-
įnag.	išdrįstu	išdrįstais	išdrįsta	išdrįstomis	-	-
viet.	išdrįstame	išdrįstuose	išdrįstoje	išdrįstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstasis	išdrįstieji	išdrįstoji	išdrįstosios	-	-
kilm.	išdrįstojo	išdrįstųjų	išdrįstosios	išdrįstųjų	-	-
naud.	išdrįstajam	išdrįstiesiems	išdrįstajai	išdrįstosioms	-	-
gal.	išdrįstąjį	išdrįstuosius	išdrįstąją	išdrįstąsias	-	-
įnag.	išdrįstuoju	išdrįstaisiais	išdrįstąja	išdrįstosiomis	-	-
viet.	išdrįstajame	išdrįstuosiuose	išdrįstojoje	išdrįstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįstas, mot. g. išdrįsta.
• Skiemenys: iš-drįs-ti

išdrįsti

1. tas, kurį išdrįso

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---