| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigerti, išsigeria, išsigėrė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsigeriu
|
išsigėriau
|
išsigerdavau
|
išsigersiu
|
| tu
|
išsigeri
|
išsigėrei
|
išsigerdavai
|
išsigersi
|
| jis, ji
|
išsigeria
|
išsigėrė
|
išsigerdavo
|
išsigers
|
| mes
|
išsigeriame,
išsigeriam
|
išsigėrėme,
išsigėrėm
|
išsigerdavome,
išsigerdavom
|
išsigersime,
išsigersim
|
| jūs
|
išsigeriate,
išsigeriat
|
išsigėrėte,
išsigėrėt
|
išsigerdavote,
išsigerdavot
|
išsigersite,
išsigersit
|
| jie, jos
|
išsigeria
|
išsigėrė
|
išsigerdavo
|
išsigers
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsigerčiau
|
išsigertumėme,
išsigertumėm,
išsigertume
|
| 2 asm.
|
išsigertumei,
išsigertum
|
išsigertumėte,
išsigertumėt
|
| 3 asm.
|
išsigertų
|
išsigertų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsigerkime,
išsigerkim
|
| 2 asm.
|
išsigerki,
išsigerk
|
išsigerkite,
išsigerkit
|
| 3 asm.
|
teišsigeria,
teišsigerie
|
teišsigeria,
teišsigerie
|
išsigertume
<= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė
