| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsivagiu
|
neįsivogiau
|
neįsivogdavau
|
neįsivogsiu
|
| tu
|
neįsivagi
|
neįsivogei
|
neįsivogdavai
|
neįsivogsi
|
| jis, ji
|
neįsivagia
|
neįsivogė
|
neįsivogdavo
|
neįsivogs
|
| mes
|
neįsivagiame,
neįsivagiam
|
neįsivogėme,
neįsivogėm
|
neįsivogdavome,
neįsivogdavom
|
neįsivogsime,
neįsivogsim
|
| jūs
|
neįsivagiate,
neįsivagiat
|
neįsivogėte,
neįsivogėt
|
neįsivogdavote,
neįsivogdavot
|
neįsivogsite,
neįsivogsit
|
| jie, jos
|
neįsivagia
|
neįsivogė
|
neįsivogdavo
|
neįsivogs
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsivogčiau
|
neįsivogtumėme,
neįsivogtumėm,
neįsivogtume
|
| 2 asm.
|
neįsivogtumei,
neįsivogtum
|
neįsivogtumėte,
neįsivogtumėt
|
| 3 asm.
|
neįsivogtų
|
neįsivogtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsivokime,
neįsivokim
|
| 2 asm.
|
neįsivoki,
neįsivok
|
neįsivokite,
neįsivokit
|
| 3 asm.
|
teneįsivagia,
teneįsivagie
|
teneįsivagia,
teneįsivagie
|
neįsivogčiau
<= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė
