neapvoktų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvoktų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvokti, neapvokia, neapvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvokiu	neapvokiau	neapvokdavau	neapvoksiu
tu	neapvoki	neapvokei	neapvokdavai	neapvoksi
jis, ji	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
mes	neapvokiame, neapvokiam	neapvokėme, neapvokėm	neapvokdavome, neapvokdavom	neapvoksime, neapvoksim
jūs	neapvokiate, neapvokiat	neapvokėte, neapvokėt	neapvokdavote, neapvokdavot	neapvoksite, neapvoksit
jie, jos	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvokčiau		neapvoktumėme, neapvoktumėm, neapvoktume
2 asm.	neapvoktumei, neapvoktum		neapvoktumėte, neapvoktumėt
3 asm.	neapvoktų		neapvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvokime, neapvokim
2 asm.	neapvoki, neapvok		neapvokite, neapvokit
3 asm.	teneapvokia, teneapvokie		teneapvokia, teneapvokie

• žr. pagr. f. neapvokti, neapvokia, neapvokė
• Skiemenys: ne-ap-vok-tų

neapvoktų

Etimologija

<= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---

Dalyvis

neapvoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvoktas, mot. g. neapvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvoktas	neapvokti	neapvokta	neapvoktos	neapvokta	-
kilm.	neapvokto	neapvoktų	neapvoktos	neapvoktų	-	-
naud.	neapvoktam	neapvoktiems	neapvoktai	neapvoktoms	-	-
gal.	neapvoktą	neapvoktus	neapvoktą	neapvoktas	-	-
įnag.	neapvoktu	neapvoktais	neapvokta	neapvoktomis	-	-
viet.	neapvoktame	neapvoktuose	neapvoktoje	neapvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvoktasis	neapvoktieji	neapvoktoji	neapvoktosios	-	-
kilm.	neapvoktojo	neapvoktųjų	neapvoktosios	neapvoktųjų	-	-
naud.	neapvoktajam	neapvoktiesiems	neapvoktajai	neapvoktosioms	-	-
gal.	neapvoktąjį	neapvoktuosius	neapvoktąją	neapvoktąsias	-	-
įnag.	neapvoktuoju	neapvoktaisiais	neapvoktąja	neapvoktosiomis	-	-
viet.	neapvoktajame	neapvoktuosiuose	neapvoktojoje	neapvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvoktas, mot. g. neapvokta.
• Skiemenys: ne-ap-vok-tų

neapvoktų

1. tas, kurį neapvokė

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-ap-vok-tų

neapvoktų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    neapvoktų: bendrai

apvoktų (lt)

Vertimai

  neapvoktų: bendrai

---