neapvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvokime (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvokti, neapvokia, neapvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvokiu	neapvokiau	neapvokdavau	neapvoksiu
tu	neapvoki	neapvokei	neapvokdavai	neapvoksi
jis, ji	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
mes	neapvokiame, neapvokiam	neapvokėme, neapvokėm	neapvokdavome, neapvokdavom	neapvoksime, neapvoksim
jūs	neapvokiate, neapvokiat	neapvokėte, neapvokėt	neapvokdavote, neapvokdavot	neapvoksite, neapvoksit
jie, jos	neapvokia	neapvokė	neapvokdavo	neapvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvokčiau		neapvoktumėme, neapvoktumėm, neapvoktume
2 asm.	neapvoktumei, neapvoktum		neapvoktumėte, neapvoktumėt
3 asm.	neapvoktų		neapvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvokime, neapvokim
2 asm.	neapvoki, neapvok		neapvokite, neapvokit
3 asm.	teneapvokia, teneapvokie		teneapvokia, teneapvokie

• žr. pagr. f. neapvokti, neapvokia, neapvokė
• Skiemenys: ne-ap-vo-ki-me

neapvokime

Etimologija

<= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

neapvokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neapvokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvokimas	neapvokimai
kilm.	neapvokimo	neapvokimų
naud.	neapvokimui	neapvokimams
gal.	neapvokimą	neapvokimus
įnag.	neapvokimu	neapvokimais
viet.	neapvokime	neapvokimuose
šauksm.	neapvokime	neapvokimai

• Skiemenys: ne-ap-vo-ki-me
• žr. pagr. f. neapvokimas

neapvokime

1. žr. veiksmas neapvokti

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

neapvokime (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvogti, neapvagia, neapvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvagiu	neapvogiau	neapvogdavau	neapvogsiu
tu	neapvagi	neapvogei	neapvogdavai	neapvogsi
jis, ji	neapvagia	neapvogė	neapvogdavo	neapvogs
mes	neapvagiame, neapvagiam	neapvogėme, neapvogėm	neapvogdavome, neapvogdavom	neapvogsime, neapvogsim
jūs	neapvagiate, neapvagiat	neapvogėte, neapvogėt	neapvogdavote, neapvogdavot	neapvogsite, neapvogsit
jie, jos	neapvagia	neapvogė	neapvogdavo	neapvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvogčiau		neapvogtumėme, neapvogtumėm, neapvogtume
2 asm.	neapvogtumei, neapvogtum		neapvogtumėte, neapvogtumėt
3 asm.	neapvogtų		neapvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvokime, neapvokim
2 asm.	neapvoki, neapvok		neapvokite, neapvokit
3 asm.	teneapvagia, teneapvagie		teneapvagia, teneapvagie

• žr. pagr. f. neapvogti, neapvagia, neapvogė
• Skiemenys: ne-ap-vo-ki-me

neapvokime

Etimologija

<= ne- + apvogti, apvagia, apvogė <= ap- + vogti, vagia, vogė

---