neišsiragintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsiragintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsiraginu	neišsiraginau	neišsiragindavau	neišsiraginsiu
tu	neišsiragini	neišsiraginai	neišsiragindavai	neišsiraginsi
jis, ji	neišsiragina	neišsiragino	neišsiragindavo	neišsiragins
mes	neišsiraginame, neišsiraginam	neišsiraginome, neišsiraginom	neišsiragindavome, neišsiragindavom	neišsiraginsime, neišsiraginsim
jūs	neišsiraginate, neišsiraginat	neišsiraginote, neišsiraginot	neišsiragindavote, neišsiragindavot	neišsiraginsite, neišsiraginsit
jie, jos	neišsiragina	neišsiragino	neišsiragindavo	neišsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsiraginčiau		neišsiragintumėme, neišsiragintumėm, neišsiragintume
2 asm.	neišsiragintumei, neišsiragintum		neišsiragintumėte, neišsiragintumėt
3 asm.	neišsiragintų		neišsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsiraginkime, neišsiraginkim
2 asm.	neišsiraginki, neišsiragink		neišsiraginkite, neišsiraginkit
3 asm.	teneišsiragina, teneišsiraginie		teneišsiragina, teneišsiraginie

• žr. pagr. f. neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-tų

neišsiragintų

Etimologija

<= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Dalyvis

neišsiragintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiragintas, mot. g. neišsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintas	neišsiraginti	neišsiraginta	neišsiragintos	neišsiraginta	-
kilm.	neišsiraginto	neišsiragintų	neišsiragintos	neišsiragintų	-	-
naud.	neišsiragintam	neišsiragintiems	neišsiragintai	neišsiragintoms	-	-
gal.	neišsiragintą	neišsiragintus	neišsiragintą	neišsiragintas	-	-
įnag.	neišsiragintu	neišsiragintais	neišsiraginta	neišsiragintomis	-	-
viet.	neišsiragintame	neišsiragintuose	neišsiragintoje	neišsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintasis	neišsiragintieji	neišsiragintoji	neišsiragintosios	-	-
kilm.	neišsiragintojo	neišsiragintųjų	neišsiragintosios	neišsiragintųjų	-	-
naud.	neišsiragintajam	neišsiragintiesiems	neišsiragintajai	neišsiragintosioms	-	-
gal.	neišsiragintąjį	neišsiragintuosius	neišsiragintąją	neišsiragintąsias	-	-
įnag.	neišsiragintuoju	neišsiragintaisiais	neišsiragintąja	neišsiragintosiomis	-	-
viet.	neišsiragintajame	neišsiragintuosiuose	neišsiragintojoje	neišsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintas, mot. g. neišsiraginta.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-tų

neišsiragintų

1. tas, kurį neišsiragino

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-tų

neišsiragintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišsiragintų: bendrai

išsiragintų (lt)

Vertimai

  neišsiragintų: bendrai

---