neišsiragintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsiragintumėt (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsiraginu	neišsiraginau	neišsiragindavau	neišsiraginsiu
tu	neišsiragini	neišsiraginai	neišsiragindavai	neišsiraginsi
jis, ji	neišsiragina	neišsiragino	neišsiragindavo	neišsiragins
mes	neišsiraginame, neišsiraginam	neišsiraginome, neišsiraginom	neišsiragindavome, neišsiragindavom	neišsiraginsime, neišsiraginsim
jūs	neišsiraginate, neišsiraginat	neišsiraginote, neišsiraginot	neišsiragindavote, neišsiragindavot	neišsiraginsite, neišsiraginsit
jie, jos	neišsiragina	neišsiragino	neišsiragindavo	neišsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsiraginčiau		neišsiragintumėme, neišsiragintumėm, neišsiragintume
2 asm.	neišsiragintumei, neišsiragintum		neišsiragintumėte, neišsiragintumėt
3 asm.	neišsiragintų		neišsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsiraginkime, neišsiraginkim
2 asm.	neišsiraginki, neišsiragink		neišsiraginkite, neišsiraginkit
3 asm.	teneišsiragina, teneišsiraginie		teneišsiragina, teneišsiraginie

• žr. pagr. f. neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-tu-mėt

neišsiragintumėt

Etimologija

<= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---