| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišsivaišinu
|
neišsivaišinau
|
neišsivaišindavau
|
neišsivaišinsiu
|
| tu
|
neišsivaišini
|
neišsivaišinai
|
neišsivaišindavai
|
neišsivaišinsi
|
| jis, ji
|
neišsivaišina
|
neišsivaišino
|
neišsivaišindavo
|
neišsivaišins
|
| mes
|
neišsivaišiname,
neišsivaišinam
|
neišsivaišinome,
neišsivaišinom
|
neišsivaišindavome,
neišsivaišindavom
|
neišsivaišinsime,
neišsivaišinsim
|
| jūs
|
neišsivaišinate,
neišsivaišinat
|
neišsivaišinote,
neišsivaišinot
|
neišsivaišindavote,
neišsivaišindavot
|
neišsivaišinsite,
neišsivaišinsit
|
| jie, jos
|
neišsivaišina
|
neišsivaišino
|
neišsivaišindavo
|
neišsivaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišsivaišinčiau
|
neišsivaišintumėme,
neišsivaišintumėm,
neišsivaišintume
|
| 2 asm.
|
neišsivaišintumei,
neišsivaišintum
|
neišsivaišintumėte,
neišsivaišintumėt
|
| 3 asm.
|
neišsivaišintų
|
neišsivaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišsivaišinkime,
neišsivaišinkim
|
| 2 asm.
|
neišsivaišinki,
neišsivaišink
|
neišsivaišinkite,
neišsivaišinkit
|
| 3 asm.
|
teneišsivaišina,
teneišsivaišinie
|
teneišsivaišina,
teneišsivaišinie
|
neišsivaišintum
<= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
