| Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvogti, užvagia, užvogė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
užvagiu
|
užvogiau
|
užvogdavau
|
užvogsiu
|
| tu
|
užvagi
|
užvogei
|
užvogdavai
|
užvogsi
|
| jis, ji
|
užvagia
|
užvogė
|
užvogdavo
|
užvogs
|
| mes
|
užvagiame,
užvagiam
|
užvogėme,
užvogėm
|
užvogdavome,
užvogdavom
|
užvogsime,
užvogsim
|
| jūs
|
užvagiate,
užvagiat
|
užvogėte,
užvogėt
|
užvogdavote,
užvogdavot
|
užvogsite,
užvogsit
|
| jie, jos
|
užvagia
|
užvogė
|
užvogdavo
|
užvogs
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
užvogčiau
|
užvogtumėme,
užvogtumėm,
užvogtume
|
| 2 asm.
|
užvogtumei,
užvogtum
|
užvogtumėte,
užvogtumėt
|
| 3 asm.
|
užvogtų
|
užvogtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
užvokime,
užvokim
|
| 2 asm.
|
užvoki,
užvok
|
užvokite,
užvokit
|
| 3 asm.
|
teužvagia,
teužvagie
|
teužvagia,
teužvagie
|
užvogtų
<= už- + vogti, vagia, vogė
užvogtų
- tas, kurį užvogė
<= užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė
užvogtų (tarm.| ryt.)
<= užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė
