užvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užvokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvogti, užvagia, užvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užvagiu	užvogiau	užvogdavau	užvogsiu
tu	užvagi	užvogei	užvogdavai	užvogsi
jis, ji	užvagia	užvogė	užvogdavo	užvogs
mes	užvagiame, užvagiam	užvogėme, užvogėm	užvogdavome, užvogdavom	užvogsime, užvogsim
jūs	užvagiate, užvagiat	užvogėte, užvogėt	užvogdavote, užvogdavot	užvogsite, užvogsit
jie, jos	užvagia	užvogė	užvogdavo	užvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užvogčiau		užvogtumėme, užvogtumėm, užvogtume
2 asm.	užvogtumei, užvogtum		užvogtumėte, užvogtumėt
3 asm.	užvogtų		užvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užvokime, užvokim
2 asm.	užvoki, užvok		užvokite, užvokit
3 asm.	teužvagia, teužvagie		teužvagia, teužvagie

• žr. pagr. f. užvogti, užvagia, užvogė
• Skiemenys: už-vo-ki-me

užvokime

Etimologija

<= už- + vogti, vagia, vogė

---

Veiksmažodis

užvokime (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvokti, užvokia, užvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užvokiu	užvokiau	užvokdavau	užvoksiu
tu	užvoki	užvokei	užvokdavai	užvoksi
jis, ji	užvokia	užvokė	užvokdavo	užvoks
mes	užvokiame, užvokiam	užvokėme, užvokėm	užvokdavome, užvokdavom	užvoksime, užvoksim
jūs	užvokiate, užvokiat	užvokėte, užvokėt	užvokdavote, užvokdavot	užvoksite, užvoksit
jie, jos	užvokia	užvokė	užvokdavo	užvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užvokčiau		užvoktumėme, užvoktumėm, užvoktume
2 asm.	užvoktumei, užvoktum		užvoktumėte, užvoktumėt
3 asm.	užvoktų		užvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užvokime, užvokim
2 asm.	užvoki, užvok		užvokite, užvokit
3 asm.	teužvokia, teužvokie		teužvokia, teužvokie

• žr. pagr. f. užvokti, užvokia, užvokė
• Skiemenys: už-vo-ki-me

užvokime

Etimologija

<= už- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

užvokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užvokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvokimas	užvokimai
kilm.	užvokimo	užvokimų
naud.	užvokimui	užvokimams
gal.	užvokimą	užvokimus
įnag.	užvokimu	užvokimais
viet.	užvokime	užvokimuose
šauksm.	užvokime	užvokimai

• Skiemenys: už-vo-ki-me
• žr. pagr. f. užvokimas

užvokime

1. žr. veiksmas užvokti

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---