Priedas:Latvių kalbos Svodešo sąrašas

Čia pateikiamas Svodešo sąrašas lietuvių ir latvių kalbomis.

Pateikimas taisyti

XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje tapo žinoma, kad radioaktyviąja anglimi galima datuoti objektus. Kalbininkas Morisas Svodešas iškėlė idėją, kad žodžiai kinta gan panašiu būdu kaip ir radioaktyvioji anglis, ir savo metodu rėmėsi kalbų giminingumui tirti. Tam, kad būtų įmanoma palyginti skirtingų kultūrų kalbas, savo sąrašuose jis pateikė prasmes, kurios, galima numanyti, yra universalios, t.y., sutinkamos kiek galima daugiau kultūrų. Tuomet naudodamas tam tikrus algoritmus lyginant panašius žodžius jis apskaičiuodavo bet kokių dviejų giminingų kalbų išsiskyrimo laikotarpį. 1950 m. jo sudarytuose sąrašuose būdavo 165 žodžiai, vėliau 1952 m. žodžių skaičius padidintas iki 215 (vėliau pastarasis sąrašas kritikuotas kaip nepakankamai universalus). Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Svodešo sąrašas.

Nr. lietuvių k. latvių kalba
latviešu valoda
1 es
2 tu tu
3 jis viņš
4 mes mēs
5 jūs jūs
6 jie viņi
7 šis šis
8 tas tas
9 čia šeit
10 ten tur
11 kas (apie žmogų) kurš
12 kas (apie daiktus) kas
13 kur kur
14 kada kad
15 kaip
16 ne ne
17 visi viss
18 daug daudz
19 keli daži
20 mažai nedaudzi
21 kitas cits
22 vienas viens
23 du divi
24 trys trīs
25 keturi četri
26 penki pieci
27 didelis liels
28 ilgas garš
29 platus plats
30 storas biezs
31 sunkus smags
32 mažas mazs
33 trumpas īss
34 siauras šaurs
35 plonas tievs
36 moteris sieviete
37 vyras vīrietis
38 žmogus cilvēks
39 vaikas bērns
40 žmona sieva
41 vyras vīrs
42 motina māte
43 tėvas tēvs
44 gyvūnas dzīvnieks, zvērs
45 žuvis zivs
46 paukštis putns
47 šuo suns
48 utėlė uts
49 gyvatė čūska
50 kirminas, kirmėlė tārps
51 medis koks
52 miškas mežs
53 lazda žagars; miets; nūja;
54 vaisius auglis
55 sėkla sēkla
56 lapas lapa
57 šaknis sakne
58 žievė (medžio) miza
59 gėlė zieds, puķe
60 žolė zāle
61 virvė aukla, virve, striķis
62 oda āda
63 mėsa gaļa, miesa
64 kraujas asinis
65 kaulas kauls
66 riebalai, taukai tauki
67 kiaušinis ola
68 ragas rags
69 uodega aste
70 plunksna spalva
71 plaukai mats
72 galva galva
73 ausis auss
74 akis acs
75 nosis deguns
76 burna mute
77 tooth zobs
78 liežuvis mēle
79 piršto nagas nags
80 pėda pēda
81 koja kāja
82 kelis celis
83 ranka roka
84 sparnas spārns
85 pilvas vēders
86 viduriai zarnas; iekšas;
87 kaklas kakls
88 nugara mugura
89 krūtis krūts
90 širdis sirds
91 kepenys aknas
92 gerti dzert
93 valgyti ēst
94 kąsti kost
95 čiulpti sūkt
96 spjauti spļaut
97 vemti vemt
98 pūsti pūst
99 kvėpuoti elpot
100 juoktis smieties
101 matyti redzēt
102 girdėti dzirdēt
103 žinoti zināt
104 galvoti domāt
105 uosti ost, saost; smaržot;
106 bijoti baidīties
107 miegoti gulēt; dusēt; čučēt;
108 gyventi dzīvot
109 mirti mirt
110 žudyti nogalināt
111 kovoti cīnīties, kauties
112 medžioti medīt
113 smogti sist
114 pjauti, kirpti griezt
115 skelti sadalīt, sašķelt
116 durti durt
117 drėksti, brėžti skrāpēt
118 kasti, rausti rakt
119 plaukti peldēt
120 skristi lidot
121 eiti, vaikščioti iet
122 ateiti nākt
123 gulėti gulēt; gulties;
124 sėdėti sēdēt; sēsties;
125 stovėti stāvēt; stāties;
126 apsisukti griezties;
127 kristi krist
128 duoti dot
129 laikyti turēt
130 spausti, gręžti spiest; žmiegt;
131 trinti berzēt
132 plauti, skalbti mazgāt
133 šluostyti, braukti, valyti slaucīt
134 traukti vilkt
135 stumti stumt, grūst
136 mesti mest, sviest
137 rišti siet
138 siūti šūt
139 skaičiuoti skaitīt
140 sakyti teikt; sacīt;
141 dainuoti dziedāt
142 žaisti spēlēt
143 plūduriuoti peldēt; pludināt;
144 tekėti tecēt
145 šalti salt; stingt;
146 tinti uztūkt; piebriest;
147 saulė saule
148 mėnulis mēness
149 žvaigždė zvaigzne
150 vanduo ūdens
151 lietus lietus
152 upė upe
153 ežeras ezers
154 jūra jūra
155 druska sāls
156 akmuo akmens
157 smėlis smiltis
158 dulkės putekļi
159 žemė zeme; augsne;
160 debesis mākonis
161 rūkas migla
162 dangus debess, debesis
163 vėjas vējš
164 sniegas sniegs
165 ledas ledus
166 dūmai dūmi
167 ugnis uguns
168 pelenai pelni
169 degti degt
170 kelias ceļš
171 kalnas kalns
172 raudonas sarkans; ruds (plaukai);
173 žalias zaļš
174 geltonas dzeltens
175 baltas balts
176 juodas melns
177 naktis nakts
178 diena diena
179 metai gads
180 šiltas silts
181 šaltas auksts
182 pilnas pilns
183 naujas jauns
184 senas vecs, sens
185 geras labs
186 blogas slikts, ļauns
187 supuvęs sapuvis
188 purvinas netīrs
189 tiesus taisns; tiešs
190 apskritas apaļš
191 aštrus ass
192 bukas truls
193 glotnus, lygus gluds
194 drėgnas mitrs, slapjš
195 sausas sauss
196 teisingas pareizs
197 arti tuvs
198 toli tāls
199 dešinė labais
200 kairė kreisais
201 prie pie
202 in (vietos žymėjimas) paprastai vartojamas viet. l.; iekš
203 su ar
204 ir un
205 jei ja
206 todėl tāpēc (ka), jo
207 vardas vārds; nosaukums


    Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikižodyno redaguodamas šį straipsnį..Konkretieji nebaigtumo šablonai
Svodešo sąrašai

albanų – arabų – armėnų – arumunų – baltarusių – bulgarų – chantų – čekų – danų – esperanto – estų – dabartinės graikų , senovės graikų – hindi – PIE – islandų – italų – japonų – kartvelų – katalonų – kinų: kantono, mandarinų , Priedas:Pietų minų kalbos Svodešo sąrašas – korėjiečių – kroatų – latvių – lenkų – nyderlandų – portugalų – prancūzų – rumunų – rusų – suomių – švedų – turkų – vengrų – vietnamiečių – vokiečių –